Statybų aikštelėje, gamybos cecho pamainoje ar logistikos terminale situacija pasikartoja: žmogus jau dirba, o saugos instruktažas vis dar „laukia savo eilės“. Dokumentai bus sutvarkyti, kai atsiras laiko – tik laiko dažniausiai neatsiranda. Tuo metu įmonė jau veikia pažeisdama įstatymą, o atsakomybė, jei kas nutiktų, lieka neaiški.
Šiame straipsnyje – kodėl saugos instruktažas nėra formalumas, ką konkrečiai reikalauja Lietuvos teisė, ir praktinis kontrolinis sąrašas, leidžiantis sutvarkyti viską iki pirmos darbo dienos, o ne po jos.
Kodėl „kažkada vėliau“ niekada neatsiranda
Instruktažas atidedamas ne dėl aplaidumo. Dažniausiai priežastys labai praktiškos: brigada jau neužpildyta, objekte vėluoja terminai, o naujas žmogus atvyko penktadienį po pietų. Atrodo logiška leisti jam pradėti, o dokumentus sutvarkyti „kitą savaitę“.
Problema ta, kad šis atidėjimas niekada nebūna vienkartinis. Po kelių savaičių susiformuoja modelis:
- dokumentacija atsilieka nuo to, kas realiai vyksta aikštelėje;
- niekas tiksliai nežino, kuris darbuotojas ko buvo instruktuotas;
- atsakomybė už incidentą tampa diskusijos objektu, o ne faktu;
- rizika kaupiasi tyliai – tol, kol ji nepasireiškia.
Fizinio darbo sektoriuose tai jaučiama ypač stipriai, nes čia pavojai yra ne teoriniai: aukštis, judantys mechanizmai, krovinių tvarkymas, transportas.
Ką iš tikrųjų reikalauja įstatymas
Instruktažas Lietuvoje nėra rekomendacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą – jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas technologijas ar darbo įrangą. Tas pats straipsnis nurodo, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą, jeigu jis neinstruktuotas ar neišmokytas saugiai dirbti.
Valstybinės darbo inspekcijos atmintinėje darbdaviams tai suformuluota dar tiesiau: darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neinstruktuoti ir (ar) neišmokyti saugiai dirbti.
Verta atkreipti dėmesį į dar vieną detalę, kuri praktikoje dažnai pamirštama: instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku. Tai ne namų darbas, kurį žmogus turi atlikti savo laiku iki pirmos pamainos.
Kada ir kokių instruktažų reikia
VDI metodinėse rekomendacijose instruktavimas skiriamas į dvi aiškias grupes:
Instruktavimas prieš darbų pradžią. Vykdomas priimant naują darbuotoją arba perkeliant jį į kitą darbą ar darbo vietą. Jis apima bendrą įmonės tvarką, galimus profesinės rizikos veiksnius konkrečioje darbo vietoje ir prevencijos priemones.
Instruktavimas darbo proceso metu. Vykdomas darbdavio nustatytais periodais, taip pat pasikeitus darbų organizavimui, pradėjus naudoti naują ar modernizuotą darbo įrangą, priėmus naujus saugos teisės aktus, išduodant paskyras-leidimus arba skiriant vienkartinę užduotį, nesusijusią su įprastomis darbuotojo funkcijomis.
Antroji grupė yra ta, kuri įmonėse dažniausiai „pasimeta“. Žmogus buvo instruktuotas atvykdamas, bet po pusės metų jis dirba su kita technika, kitame objekte ir pagal kitą organizavimo schemą – o įrašų apie tai nėra.
Instruktavimo faktą VDI rekomenduoja patvirtinti raštu darbdaviui priimtinu būdu: darbuotojo parašu ant instrukcijos, įrašu instruktavimų registracijos žurnale ar kitu dokumentuotu būdu. Praktikoje tai ir yra vienintelis dalykas, kuris patikrinimo ar incidento atveju atskiria „instruktavome“ nuo „galime tai įrodyti“.
Ką rodo VDI duomenys
Skaičiai paaiškina, kodėl inspekcija į šią sritį žiūri rimtai. Valstybinės darbo inspekcijos 2025 metų nelaimingų atsitikimų darbe apžvalgoje nurodyta, kad per metus Lietuvoje įvyko 18 mirtinų (neskaitant kelių transporto įvykių) ir 122 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
Pagal darbų pobūdį daugiausiai nelaimių fiksuota būtent tuose sektoriuose, kuriuose dirba daugelis mūsų klientų:
- statybos ir remonto darbai – 3 mirtini ir 33 sunkūs atsitikimai;
- saugojimo, transportavimo, krovimo darbai – 2 mirtini ir 24 sunkūs atsitikimai.
Kritimai iš aukščio tais metais buvo dažniausia sunkių sužalojimų priežastis – 3 mirtiniai ir 46 sunkūs atsitikimai.
Svarbiausia šiame kontekste – ne pats skaičius, o VDI įvardintos priežastys. Tyrimai parodė, kad prie nelaimių prisideda nepakankama vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, netinkamai atliktas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ir netinkamos darbo priemonės. Visa tai – procesų, o ne atsitiktinumo klausimai.
Kontrolinis sąrašas: saugos dalis iki pirmos darbo dienos
- Nustatykite, kas atsakingas už instruktavimą. Konkretus žmogus – darbdavio įgaliotas asmuo, objekto vadovas ar saugos specialistas – su vardu, o ne „padalinys“.
- Paruoškite instrukcijas pagal darbo vietą, ne pagal pareigas „apskritai“. Statybininkas, kuris dirba aukštyje, ir gamybos operatorius prie preso turi matyti skirtingus rizikos veiksnius.
- Suplanuokite instruktažą į darbo laiką. Įrašykite jį į pirmos dienos grafiką kaip užduotį, o ne kaip tai, ką reikės „kažkaip įsprausti“.
- Pasirašykite ir užregistruokite. Parašas ant instrukcijos arba įrašas registracijos žurnale tą pačią dieną – ne po savaitės iš atminties.
- Patikrinkite kalbos barjerą. Jei darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis, instruktažas turi būti suprantamas jam, o ne tik formaliai atliktas. Neperskaityta instrukcija teisiškai yra instrukcija, o praktiškai – ne.
- Nustatykite periodinio instruktavimo datas iš karto. Taip pat susitarkite, kas inicijuoja papildomą instruktažą pasikeitus technikai, objektui ar darbų organizavimui.
- Susiekite instruktažą su kitais terminais. Sveikatos patikrinimai, kvalifikacijos dokumentai, pranešimas „Sodrai“ ir leidimai dirbti turi būti viename sąraše, o ne skirtingų žmonių galvose.
Kaip tai sprendžiame NoomaHR
NoomaHR perima personalo administravimo dalį, kurioje tokie žingsniai dažniausiai ir pasimeta:
- sudarome dokumentų ir privalomų veiksmų sąrašą pagal poziciją bei sektorių, įskaitant saugos dalį;
- sutvarkome įdarbinimo dokumentus, taip pat trečiųjų šalių piliečių migracijos procedūras;
- sekame terminus – instruktavimo periodus, sveikatos patikrinimų ir leidimų galiojimą – ir primename, kas ir kada turi būti atlikta;
- pasirūpiname onboardingu, kad pirma darbo diena būtų suplanuota, o ne improvizuota.
Mūsų principas paprastas: saugos dokumentacija sutvarkoma dar prieš darbuotojui pradedant – ne kaip formalumas, o kaip pirmas žingsnis.
Apibendrinant
Instruktažas yra viena iš nedaugelio įdarbinimo dalių, kurią įstatymas apibrėžia visiškai tiesiai: be jo darbuotojas negali pradėti dirbti. Jo atidėjimas neduoda jokio laiko sutaupymo – tik perkelia riziką į momentą, kai jos kaina bus didžiausia. Vienas instruktažas laiku yra geriau nei vienas incidentas per vėlai.
Norite, kad saugos ir įdarbinimo dokumentai būtų sutvarkyti dar prieš darbuotojui atvykstant į objektą? Susisiekite su NoomaHR – perimsime dokumentų procesą ir seksime terminus už jus.